5 geriausi neįprasti arbatos lapų naudojimo būdai prižiūrint kambarinius ir sodo augalus

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ekologiškos trąšos, tai yra senų, patikrintų ir, svarbiausia, daug saugesnių tręšimo būdų naudojimas. Turime daug tam tinkamų galimybių ir gamtos išteklių, vienas iš jų – arbatos lapeliai, kurie lieka po kavos ar arbatos. Ir nors kavos tirščiai jau gerai žinomi ir lengvai naudojami, arbatos tirščiai daug dažniau patenka į šiukšlių dėžę vien todėl, kad nežinome, ką su jais daryti.

Kokios naudos augalams yra arbatos lapuose?

Kaip žinia, arbata yra džiovinti augalų lapai, todėl juos galima sėkmingai naudoti ekologiškam šėrimui. Pagrindinis arbatos ingredientas yra teinas, kuris nelabai rūgština dirvą, nes jos pH iš dalies neutralizuoja dirvoje esantys kalcio jonai (juodoji arbata yra rūgštesnė, todėl labiau tinka acidofiliniams augalams).
Be teino, arbatos lapuose taip pat yra daug kitų ingredientų, tokių kaip, pavyzdžiui, organinės rūgštys, eteriniai aliejai, baltymai, taninai, makro ir mikroelementai (įskaitant azotą, fosforą, kalį, fluorą, kalcį, geležį, magnį, cinką). ), todėl idealiai tinka kaip natūrali trąša.

Kaip naudoti arbatos lapus namuose ir sode?

1. Džiovintus arbatos lapus galite sumaišyti su substratu arba dėti ant puodo dugno. Įdėjus į dirvą, jis ne tik maitina augalus, bet ir skatina humuso susidarymą, padeda palaikyti drėgmę.

2. Arbatos lapelius taip pat galima užpilti šiltu vandeniu, palikti kelias valandas, o po to gautu skysčiu laistyti augalus. Šios natūralios trąšos tinka daugumai augalų, auginamų bute ir mėgstantiems neutralų ar silpnai rūgštų substratą, taip pat tiems, kurie mėgsta humusingą ir laidžią dirvą bei pastovią drėgmę.

3. Arbatos lapelius galite naudoti ir sode. Jei įkasite jį į žemę šalia sodo augalų šaknų, tai tikrai prisidės prie geresnio jų augimo ir vystymosi. Arbata taip pat pagerins dirvožemio struktūrą ir padės išlaikyti optimalų drėgmės lygį. Kaip ir namuose, taip pat puikiai tinka auginti įvairius augalus, tačiau ypač rekomenduojama tręšti rūšis, kurios mėgsta šiek tiek drėgnus substratus, turinčius daug humuso ir organinių medžiagų (pavyzdžiui, paparčius ir hortenzijas).
4. Arbatos lapai, be to, praturtina dirvą mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis, dėl jose esančių eterinių aliejų gali atbaidyti kenkėjus ir vabzdžius, kurie neapsidžiaugs stipriu kvapu. Arbata taip pat gali pagerinti augalų atsparumą ligoms.

5.Arbatos lapai gali būti puikus komposto priedas, nes pagreitina humuso susidarymą ir biomasės irimą. Galite dėti tiek nefasuotą (lapų arbatos, granuliuotos arbatos), tiek į naudotus arbatos maišelius (tačiau tik su sąlyga, kad maišeliai pagaminti ne iš plastiko, o iš natūralių žaliavų: popieriaus, medvilnės, celiuliozės).

Kokias arbatas galite naudoti, o kurių vengti?

• Į kompostą ar augalus nedėkite saldintų arbatos lapelių, nes cukrus paskatins ligų sukėlėjų ir grybelių vystymąsi.
  
• Taip pat reikėtų atsiminti, kad geriausiu laikomi grynų arbatų tirščiai: juoda, balta arba žalia. Vertingiausių organinių medžiagų yra mažiausiai apdorotoje (žaliojoje, baltojoje) arbatoje, kiek mažiau – juodojoje arbatoje, kuri buvo fermentuota gamybos proceso metu.
  
• Kaip organinių trąšų geriau nenaudoti dirbtinio skonio arbatų, praturtintų jų skonį gerinančiomis medžiagomis. Visuose juose gali būti cheminių junginių likučių, kurie neigiamai veikia augalų vystymąsi.