Kokosų aliejus
Kokoso maistinė vertė žinoma net toli už pasaulio rojaus, kuriame jis auga. O apie magiškas kokosų aliejaus savybes sklando legendos. Vienu metu maitina, minkština, regeneruoja, drėkina, stiprina, saugo ir antibakteriškai. Be to, jis gali būti naudojamas plaukams, nagams, veidui ir kūnui. Kaip kremas, kaip kaukė ir netgi kaip įdegio priemonė. Kaip matote, vienas toks aliejus gali pakeisti dešimtis indelių kremų, losjonų ir kaukių.
Norėdami įsigyti tokią unikalią priežiūros priemonę, dabar jums nereikia eiti į tropikus ar naršyti savo miesto parduotuves ir vaistines, o tada mokėti gana didelę kainą. Šiandien mes išmoksime pasigaminti šį aliejų savo rankomis namuose! Neišleidžiant tam daug pinigų ir pastangų bei nenaudojant jokių sunkiai randamų ingredientų. Be to, pasigaminę patys, tikrai žinosite, kad šis gaminys yra 100% natūralus, be jokių dažiklių, kvapiųjų medžiagų ar tirštiklių, kurie naudojami parduotuvėse.
Mums tereikia įprasto kokoso, kurio galima įsigyti beveik bet kuriame prekybos centre. Lygiai taip, kaip čia parduoda – rudos spalvos.Tose šalyse, kuriose jie auga, vietiniai gyventojai tokių kokosų maistui nebenaudoja ir jų sulčių negeria. Kadangi tai laikoma senu kokosu. Jis sukietėja tiek išorėje (jo lukštas), tiek viduje - kokosų pieno ten praktiškai nebėra, o kas yra, nebėra taip skanu, kaip jaunuose kokosuose. O seno kokoso minkštimas jau visai kietas. Tropikuose tokie kokosai naudojami tik kokoso drožlių gamybai arba kosmetikai, pavyzdžiui, kokosų aliejui. Iš jauno, žalio kokoso jo pagaminti neįmanoma – jo minkštimas plonas ir minkštas, dar neišmirkęs kokosų piene. Senuose ruduose kokosuose pieno yra žymiai mažiau, nes beveik visas jis susigeria į kokoso minkštimą, prisotindamas jį riebumu ir maistine verte. Visa tai šiuo atveju tik į naudą – mums reikia būtent seno rudojo kokoso.
Taigi, imkime rudąjį kokosą. Vienoje jo pusėje yra trys tamsios skylės. Kiekvieną iš jų atsargiai pradurkite yla arba plonu atsuktuvu.
Per šias skylutes supilame kokosų pieną į indą ir kol kas atidedame į šalį – prireiks vėliau.
Bakstelėkite kokosą iš visų pusių per perimetrą (išilgai jo „šonų“), dėl to anksčiau ar vėliau išilgai jo tikrai atsiras skersinis įtrūkimas.
Dabar išimame vaisius iš lukšto. Mes gauname baltą kokoso minkštimą rudoje minkštoje odoje. Šią rudą odelę visiškai nupjauname peiliu.
Baltą kokoso minkštimą sumalkite ant labai smulkios trintuvės.
Atsargiai supilkite gautas kokoso drožles su kokosų pienu, kurį prieš tai išpylėme iš kokoso. Maišykite, kol masė bus daugmaž vienalytė ir leiskite šiek tiek pamirkti kokosų piene ir užvirinti.
Po to šią masę sutrinkite sulčiaspaude (arba blenderiu).
Idealu, jei turite sulčiaspaudę, kuri iš karto atskiria sultis nuo minkštimo.
Sultys yra mūsų aliejus. Tačiau, kaip taisyklė, daug jo vis tiek lieka susidariusiose drožlėse. Todėl vėl išspausime rankiniu būdu. Supilame drožles ant švaraus medvilninio audinio ar marlės, susukame ir stipriai išspaudžiame likusį aliejų į indą, kuriame laikome anksčiau ištrauktą aliejų.
Audinyje išlaikome sausas ir trupančias kokoso drožles, kurias vėliau galėsite naudoti gaminant maistą arba, sumaišius su medumi, kaip kūno šveitiklį. Induose liekame gryno kokosų aliejaus skysto pavidalo.
Skystą aliejų kažkuo apliejame ir paliekame šaldytuve parai.
Po paros aliejus sukietėja ir tampa kietas. Dugne nusėda tik vanduo.
Vandeniui nuvarvėti mediniu pagaliuku persmeigiame viršutinį sukietėjusį aliejaus sluoksnį ir pro susidariusią skylutę atsargiai nupilame vandenį.
Likusį aliejų galime laikyti šaldytuve apie dvi savaites ir naudoti kaip kremą, kaukę ar balzamą. Mėgaukitės juo!
Norėdami įsigyti tokią unikalią priežiūros priemonę, dabar jums nereikia eiti į tropikus ar naršyti savo miesto parduotuves ir vaistines, o tada mokėti gana didelę kainą. Šiandien mes išmoksime pasigaminti šį aliejų savo rankomis namuose! Neišleidžiant tam daug pinigų ir pastangų bei nenaudojant jokių sunkiai randamų ingredientų. Be to, pasigaminę patys, tikrai žinosite, kad šis gaminys yra 100% natūralus, be jokių dažiklių, kvapiųjų medžiagų ar tirštiklių, kurie naudojami parduotuvėse.
Mums tereikia įprasto kokoso, kurio galima įsigyti beveik bet kuriame prekybos centre. Lygiai taip, kaip čia parduoda – rudos spalvos.Tose šalyse, kuriose jie auga, vietiniai gyventojai tokių kokosų maistui nebenaudoja ir jų sulčių negeria. Kadangi tai laikoma senu kokosu. Jis sukietėja tiek išorėje (jo lukštas), tiek viduje - kokosų pieno ten praktiškai nebėra, o kas yra, nebėra taip skanu, kaip jaunuose kokosuose. O seno kokoso minkštimas jau visai kietas. Tropikuose tokie kokosai naudojami tik kokoso drožlių gamybai arba kosmetikai, pavyzdžiui, kokosų aliejui. Iš jauno, žalio kokoso jo pagaminti neįmanoma – jo minkštimas plonas ir minkštas, dar neišmirkęs kokosų piene. Senuose ruduose kokosuose pieno yra žymiai mažiau, nes beveik visas jis susigeria į kokoso minkštimą, prisotindamas jį riebumu ir maistine verte. Visa tai šiuo atveju tik į naudą – mums reikia būtent seno rudojo kokoso.
Taigi, imkime rudąjį kokosą. Vienoje jo pusėje yra trys tamsios skylės. Kiekvieną iš jų atsargiai pradurkite yla arba plonu atsuktuvu.
Per šias skylutes supilame kokosų pieną į indą ir kol kas atidedame į šalį – prireiks vėliau.
Bakstelėkite kokosą iš visų pusių per perimetrą (išilgai jo „šonų“), dėl to anksčiau ar vėliau išilgai jo tikrai atsiras skersinis įtrūkimas.
Dabar išimame vaisius iš lukšto. Mes gauname baltą kokoso minkštimą rudoje minkštoje odoje. Šią rudą odelę visiškai nupjauname peiliu.
Baltą kokoso minkštimą sumalkite ant labai smulkios trintuvės.
Atsargiai supilkite gautas kokoso drožles su kokosų pienu, kurį prieš tai išpylėme iš kokoso. Maišykite, kol masė bus daugmaž vienalytė ir leiskite šiek tiek pamirkti kokosų piene ir užvirinti.
Po to šią masę sutrinkite sulčiaspaude (arba blenderiu).
Idealu, jei turite sulčiaspaudę, kuri iš karto atskiria sultis nuo minkštimo.
Sultys yra mūsų aliejus. Tačiau, kaip taisyklė, daug jo vis tiek lieka susidariusiose drožlėse. Todėl vėl išspausime rankiniu būdu. Supilame drožles ant švaraus medvilninio audinio ar marlės, susukame ir stipriai išspaudžiame likusį aliejų į indą, kuriame laikome anksčiau ištrauktą aliejų.
Audinyje išlaikome sausas ir trupančias kokoso drožles, kurias vėliau galėsite naudoti gaminant maistą arba, sumaišius su medumi, kaip kūno šveitiklį. Induose liekame gryno kokosų aliejaus skysto pavidalo.
Skystą aliejų kažkuo apliejame ir paliekame šaldytuve parai.
Po paros aliejus sukietėja ir tampa kietas. Dugne nusėda tik vanduo.
Vandeniui nuvarvėti mediniu pagaliuku persmeigiame viršutinį sukietėjusį aliejaus sluoksnį ir pro susidariusią skylutę atsargiai nupilame vandenį.
Likusį aliejų galime laikyti šaldytuve apie dvi savaites ir naudoti kaip kremą, kaukę ar balzamą. Mėgaukitės juo!
Panašios meistriškumo klasės
Ypatingai įdomu
Komentarai (0)