Naminės varškės gaminimas

Kaip rodo praktika, dauguma šiuolaikinių pramoniniu būdu gaminamų gaminių yra gana abejotinos kokybės. Tai ypač įžeidžia tiems produktams, kuriuos visi esame įpratę laikyti natūraliais. Tai yra varškė, kuri yra puikus organizmui reikalingo kalcio šaltinis. Štai kodėl aš tikrai nenoriu pirkti tokio brangaus produkto. Geriau dirbkite savo sveikatos labui ir imkite iniciatyvą į savo patikimas rankas. Be to, pasigaminti naminės varškės visai nesunku, tačiau rezultatas savo kokybe ir skoniu gerokai pranašesnis už parduotuvėje pirktą produktą.



Galima ruošti iš kefyro ar rūgpienio, arba iš abiejų produktų mišinio. Jei verdamas pienas sutraukė, iš jo taip pat gali būti puiki varškė.
Norėdami gaminti varškę namuose, geriausia naudoti natūralų naminį karvės pieną. Jei tai neįmanoma, tuomet visai tinka parduotuvėje pirktas pienas, kurio riebumas ne mažesnis kaip 3,2%. Kad gaučiau galutinį rezultatą – maždaug 300 g naminio varškės, man prireikė 2 litrų pieno.




Šio rauginto pieno produkto paruošimo procesas man užtruko daugiausiai trečdalį valandos, tačiau pasiruošimas jam truko apie dvi dienas.
Taigi, kimbame į darbą!
Pieną iš maišelių supilame į 3 litrų talpos stiklinį indelį - galite padaryti 2, jei turite - ir uždarykite dangtį.



Esant galimybei pripildytą indą dedame į šiltesnę vietą, o jei to nėra, tiesiog paliekame ant stalo ar palangės. Maždaug po poros dienų – gal ir anksčiau – pienas rūgs, tai liudija susidaręs dviejų rūšių skirtingos konsistencijos skystis: permatomos išrūgos stiklainio apačioje ir tirštas baltas jogurtas viršuje.



Dabar galite pradėti gaminti varškę. Norėdami pagreitinti pieno rūgimo procesą, į stiklainį galite įpilti stiklinę kefyro arba 100 g grietinės, arba ruginės duonos plutą. Tada net 2 dienų neužtruks. Į keptuvės dugną, kurio aukštis turi būti šiek tiek žemiau nei stiklainio, įdėkite servetėlę, sulankstytą į 4 (bent) sluoksnius.



Įdėkite stiklainį į keptuvę, nuimkite dangtelį ir pilkite šaltu vandeniu, kol stiklinis indas prisipildys.



Mes dedame savo struktūrą ant stiprios ugnies, sumaišome stiklainio turinį ir pakaitiname.



Vandeniui užvirus sumažinkite ugnį ir po 5 minučių išimkite stiklainį iš keptuvės. Jei rūgpienį palaikysite ant ugnies ilgiau, varškė išeis sausesnė ir ne itin skani. Dabar išrūgos įgavo drumstą gelsvą atspalvį, o rūgpienis pavirto į baltus javų dribsnius.



Imame antrą keptuvę, dedame kiaurasamtį, uždengiame dvigubu marlės sluoksniu, o stiklainio turinį supilame į paruoštą struktūrą.




Leisdami didžiajai daliai išrūgų nutekėti į keptuvę, suriškite marlę į mazgą ir pakabinkite kur nors, kol iš varškės nustos bėgti drėgmė.



Dėl manipuliacijų su pienu gavome daugiau nei litrą išrūgų ir visai neblogą kiekį naminės minkštos varškės.



Belieka gatavą produktą pagardinti cukrumi ir grietine ir pradėti ilgai lauktą malonų skonį.



Nereikėtų skubėti pilti serumo į kriauklę. Naudinga ruošiant prabangią mielinę ar blynų tešlą, iš kurios kepiniai būna labai purūs ir skanūs.
Laimingas kūrybiškumas!